Aukštesnė augalų sveikata ir sumažintas kenkėjų spaudimas
Tomatus auginant dirbtinėmis šviesos lemputėmis kontroliuojamose patalpose sukuriamas tvirtovė prieš daugybę kenkėjų, ligų ir aplinkos stresų, kurie kelia grėsmę lauko auginimui, todėl augalai tampa sveikesni, vaisiai – aukštesnės kokybės, o cheminių priemonių naudojimo poreikis žymiai sumažėja. Ši pranašumą išsprendžia vieną iš labiausiai erzinančių tradicinio sodininkavimo aspektų: nepaisant visų jūsų pastangų vabzdžiai, grybai ir bakterijos gali per naktį sunaikinti derlių. Kai tomatus auginate patalpose dirbtinėmis šviesos lemputėmis, sukuriate fizinį barjerą tarp savo augalų ir lauko ekosistemos, kurioje gyvena ir dauginasi dauguma žemės ūkio kenkėjų. Paplitę tomatus naikinantys kenkėjai, tokie kaip rausvieji kirmėliai, laputės, baltosios musės ir voragyviai, neturi natūralaus kelio pasiekti augalų sandariuose auginimo kambariuose ar gerai užtvertose patalpose, todėl nebėra reikalo reguliariai naudoti pesticidų, kurie palieka likučius ant vaisių ir žudo naudingus vabzdžius. Dirvoje gyvenančių ligų sukėlėjų nebuvimas yra dar viena svarbi sveikatos pranašumą, ypač kai tomatus auginate dirbtinėmis šviesos lemputėmis naudodami hidroponines sistemas arba sterilizuotą konteinerinę dirvą, nes žalingos ligos, tokios kaip fusariumo ir verticiliumo nuvydimas bei bakterinė opos liga, negali įsitvirtinti be užterštos dirvos kaip pernešėjo. Grybelinės ligos, kurios puikiai vystosi drėgnoje ir kintamoje lauko sodų aplinkoje – pvz., ankstyvasis ir vėlyvasis pomidorų nuvydimas bei miltligė – tampa valdomos arba visiškai išvengiamos, kai patalpose su dirbtinėmis šviesos lemputėmis tiksliai kontroliuojama drėgmė ir oro cirkuliacija. Nuolatinės aplinkos sąlygos, kurias galima užtikrinti auginant pomidorus dirbtinėmis šviesos lemputėmis, sumažina augalų stresą; o stresuoti augalai išskleidžia cheminius signalus, kurie iš tikrųjų traukia kenkėjus ir silpnina jų natūralias gynimosi mechanizmus, todėl optimalių sąlygų palaikymas sukuria teigiamą sveikatos ir atsparumo grįžtamojo ryšio kilpą. Kontroliuojamose aplinkose galima efektyviau taikyti integruotos kenkėjų kontrolės strategijas: jei vis dėlto pasirodytų kokie nors kenkėjai, galima naudoti naudingus vabzdžius, pvz., blakstukus arba plėšriuosius voragyvius, nes biologinės kontrolės priemonės veikia geriau uždarose patalpose, kur jos negali tiesiog išskristi. Galimybė reguliariai ir kruopščiai apžiūrėti augalus po dirbtinėmis šviesos lemputėmis leidžia aptikti bet kokias problemas pačioje jų pradžioje, kai įsikišimas yra paprasčiausias ir veiksmingiausias, skirtingai nei lauko soduose, kur problemos gali likti nepastebėtos iki kol žala jau bus reikšminga. Virusinės ligos, kurios lauke perduodamos per vabzdžius ar mechaninėmis priemonėmis, beveik visiškai išnyksta, kai pomidorus auginate izoliuotose patalpose su dirbtinėmis šviesos lemputėmis, todėl augalų gebėjimas augti ir duoti derlių išlieka stiprus visą jų pratęstą gyvenimą patalpose. Sumažėjęs ligų ir kenkėjų spaudimas reiškia mažesnį mirtingumą: beveik 100 procentų sėklų išauga į brandžius augalus, palyginti su lauko auginimo išlikimo rodikliais, kurie dėl kirminų, sėklų puvimo ir persodinimo streso gali nukristi iki 60–70 procentų. Ši patikimumo laipsnis leidžia tiksliau planuoti ir didinti gamybą – ar tai būtų dėl šeimos vartojimo auginami keliolika augalų ar komercinėms reikmėms tūkstančiai augalų, – nes galima remtis nuosekliu augalų veikimu, o ne statyti ant gamtos nepredictabilumo.